nušluostyti


nušluostyti
nušlúostyti tr. K, Š, Rtr, ; SD334, H153, R, R5,404, 544, Sut, M, Amb, L, LL117,173,270 1. Ch1Luk7,44, LzŽ kuo nors braukant nuvalyti: Nosį nušluostyti N. Aplaistytas visas stalas; paimk kokį pašluostį ir nušlúostyk sausai! NdŽ. Pati rankų nepajudinau, turėjo muni i nuprausti, i nušlúostyti Vkš. Juras kelis kartus jai nušluostė lūpas P.Cvir. Savo kišenėje teturi tik skepetaitę sudrėkusiai nosiai nušluostyti K.Saj. Muni ji (motušelė) nuprausė čistu vandeneliu, muni ji nušluostė šilkų skepeteliu StnD3. Apigražinu, nušluostau, numazgoju SD1104. Pavalgius gaspadinė visuomet stalą nušlúostydavo su šlapiu mazgyliu Skrb. Ka ruginių miltų nėra, tai nor skepeta, kur girnas nušlúosto [, apriša rožę] Aln. Snargliau! eik pirma mokykis kakalį šildyt ir savo pono suteptus sopagus nušlúostyt K.Donel. Tos ilgos rankovės, leliumai, staleliui nušluostyt bus gerai LTR(Šn). | prk.: Nuo medžių byra stambūs sniego pluoštai. Vėjelis stropiai šakeles nušluosto T.Tilv. | refl. tr., intr. K, Š, Rtr: Tik, vaikeli, gražiai noselę nusišlúostyk! NdŽ. Lopinaitį duok nosiai nusišlúostyt Btrm. Merga duoną beminkanti, jau kaip duoną minkė, ana nusišluostė rankas . Kai rugius rišdavai, nebūdavo kada nusišlúostyti nosį Trg. Padalkos tinka ir rankom pasišluostyt ar nosį nusišlúostyt . Iš užančio išsitraukusi nosinę, nusišluostė prakaituotą kaktą ir visą veidą I.Simon. Nusišlúostyk burnikę su abrūsiuku PnmŽ. Pasirėdžius atėj[o] in mus, skarelę nusirišo, lūpas nusišlúostė LKT235(Btr). Girnas nusišlúostom, miltus sumaišom su uogom – nematytas gardumas Klt. Prausi burnelę su ašarėlėm, nusišluostysi su rankovėlėm (d.) Kp. Nusišlúostysiu burnužę raudonų rožių lapužiais JD60. 2. kuo nors braukiant pašalinti: Ašaras nušluostyti N. Nušlúostyk vaikui snarglį! NdŽ. Ir daug prakaito per visą vasarą mielą dirbdami nuo karštų veidelių mūsų nušlúostėm K.Donel. Nušlúostyk dulkes nuo stalo J. Kap gerai padarbujam, nuo kaktos prakaitą nušlúostom Kpč. Vėjas plaukelius jai glosto, saulė ašaras nušluosto S.Nėr. Paverkė abi, paverkė – o tų ašarų taip gausu – čia nušluosto jas, čia vėl jos liejasi J.Paukš. Nušluosčiau ašarėles, palaisčiau, palaisčiau rūtytėles, sugrįžo bernužėlis iš svetimos šalelės LTR(Kpč). | prk.: Ir kas rytą užmiršimo dulkes mes nušluostom nuo paveikslo jo S.Nėr. Visas piktybes mano nušluostyki 539. ^ Visims ašarų nenušlúostysi, visų neėdusių nepašersi Krš. Kas balanai liulį nušlúosto? – Pati pasišluosto Bsg. | refl. tr., intr. Š: Nusišluostau ašaras N. Nusišlúostyti ašaras, prakaitą 1. Visokios bjaurybės nusišlúostė į abrūsą J. Duok man, vilkel, savo uodegėlę ašarėlėms nusišluostyt Sln. Aš tau duosiu šilkų skepetėlę ašarėlėm nusišluostyti J.Jabl. 3. šnek. viską sunaikinti: Po karo tep nušlúostė, kad nieko neliko Nmn. Buvo nušlúostyta, sudegė visas kaimas RdN. 4. Sv šnek. apgauti. 5. šnek. apmušti, apdaužyti: Mietą nulaužęs, subinę nušluostyk J.
◊ ãšaras nušlúostyti paguosti: Daina ir našlaitei ašaras nušluosto V603(). Ir Dievas nušluostys visas ašaras nuo jo akių Ns1832,7.
bùrną (krẽkenas nuo zū̃bų, lū́pas, panósę, smùrgą, smùrglį YL, snárglį [iš panósės]) nusišlúostyti sakoma jaunam, nesubrendusiam, kuris ginčijasi su vyresniais, juos moko: Eik tu, burnelę nusišluostyk, ne mane mokink! V.Krėv. Krẽkenas nu zū̃bų nusišlúostyk, tada su vyresniu ginčykias! Krš. Pirma lū́pas nusišlúostyk, o paskuo kalbėk! Al. Panósę nusišlúostyk, tada pašnekėsi Pv. Spėsi. Panosę pirmiau nusišluostyk J.Balt. Nusišlúostyk smùrgą, po tam pry munęs lįsk J.Jabl(Žem). Pirma snárglį nusišlúostyk, paskum kalbėk Ėr. Nusišluostyk snarglį iš panosės – paskui galėsi šnekėt! Plv. krekenų̃ (nósies Jnš, panósės, píeno nuo lū́pų, snárglio NdŽ) nenusišlúostyti būti nesubrendusiam: Krekenų̃ dar nenusišlúostė, jau rūko KlK9,73(Krš). Dar nosies nenusišluostė, o panaberija už visą didesnė KrvP(Ds). Dar panósės nenusišlúostė, o jau su patarimais lenda Mrk. Da píeno nuo lū́pų nenusišlúostė, o jau nori būt merga Klvr. Dar pieno nuo lūpų nenusišluostęs, o jau pučiasi kaip varlė ant kupsto KrvP. Snarglio dar nenusišluosto, o vesti baudžias Žem.
lū́pas nusišlúostyti (nuo ko) negauti, netekti ko (apie maisto produktus): Dabar tai nusišlúostysim lū́pas nuo mėsos Mrj.
lū́pas nušlúostyti Mrj įstumti į vargą, badą: Ugnelė lū́pas nušlúosto Dkš.
nósį nusišlúostyti kiek subręsti, paūgėti: Tus (tas) piemuoj geriau nósį nusišlúostyt[ų]! Drsk.
nósį (panósę, snárglį, sniùrglį) nušlúostyti pasirodyti apsukresniam, gudresniam, pamokyti, suniekinti, sugėdinti: Kartą Šmukštaras ir man nušluostė nosį, kai aš norėjau pasirodyti prieš naktigonius savo moksliškumu A.Vien. Aš tevie, murod, nósį nušlúostysu NmŽ. Buvom pasitaisę gražiausiai, nušlúostėm nóses visims Krš. Tokiam vyruo ir aš nósę nušlúostysiu Vkš. Tai nušlúostė visiem nósis, – dabar žinos, kaip reikia gyvent Pg. O tai dantinga boba, joj (ji) ir daktarui, ir advokatui gali nósį nušlúostyt Vrn. Buvo trys mergiotės, jaunylė ėmė ir ištekėjo, ir nušlúostė nósį savo seserim Skrb. Aš tam varlei nósį nušlúostysiu . Vincas gavo Marytę už žmoną – ir nušlúostė visiems panóses Žvr. I nušlúostė snárglį tokiam ponuo NmŽ. Ne razbainykas buvo, tik ūmus – sniùrglį nušlúostis kožnam, jeigu užkabins Slm.
rankàs nušlúostyti pabaigti vartoti (apie maistą): Mes vakar ir rankàs nušlúostėm su bulvėms Dr.
×zūbùs nušlúostyti
1. suduoti, skelti antausį: Nušlúostysiu tau zūbùs, tai pamatysi! Grž.
2. Grž nieko neduoti.
×zūbùs nusišlúostyti kiek paūgėti: Nusišlúostė zūbùs, mamos papą čiulpęs, i jau ženijas Krž.
\ šluostyti; apšluostyti; paapšluostyti; atšluostyti; įšluostyti; iššluostyti; nušluostyti; pašluostyti; peršluostyti; prašluostyti; prišluostyti; sušluostyti; užšluostyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • nušluostyti — nušlúostyti vksm. Nušlúosčiau dùlkes nuo bal̃dų drėgnu skùduru …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atšluostyti — tr. K, Š, Rtr; M 1. KŽ žr. nušluostyti 1: Ana kojas atšluostė, kad nebūtų užskrendusi J. Dabar mano šlapios akys, nematau, reikia atšluostyt Sv. Kas akeles atšluostis? – Sausoja žolelė (d.) Rš. | refl. tr., intr. Š: Atsišluostyk akis, nematai DŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmurkdyti — išmùrkdyti vksm. Sugebėjau kãtiną išmùrkdyti, bet nušlúostyti ir išdžiovi̇̀nti kantrýbės nebeužtẽko …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apipustyti — apipustyti, appustyti K; Q565 1. intr., tr. Q565, Sut, N, K, M, Š apnešti sniegu, smėliu ar kt.: Sniegais apipùstė vėžes, takus, pėdas J. Sniegas marškinius an tvoros apipùstė Alv. Apipùstė visur Pc. Čia, miško aikštelėje, dar daug buvo sniego …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrindinėti — tr. nušluostyti: Duo man aptrindinėt šaukštus LzŽ. trindinėti; aptrindinėti; įtrindinėti; ištrindinėti; nusitrindinėti; patrindinėti; pritrindinėti; raztrindinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšluostyti — tr. K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ1; SD1104, SD207, Q88, Ch1Jn12,3, Sut, N, LL112,113 1. kuo nors braukant apvalyti: Apšluostyk burną su rankšluosčiu J. Pamirkiau abrūso galą ir sergančiai bobutei rankas ir burną apšluosčiau Vkš. Aprink, apšluostyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drabužpalaikis — drabùžpalaikis sm. (1) žr. drabužgalis: 1. Atejo tokiais drabùžpalaikiais apsidaręs Vvr. 2. Ar nebrandi nė kokio drabùžpalaikio suolaliui nubraukti (nušluostyti) Vvr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrindinėti — tr. 1. nušluostyti: Ituoj auteliu ištrindinė̃j (nušluostyk) stalą LzŽ. Rankas ištrindinėju, kad sausos būt LzŽ. | refl.: Ir skotertis audė, abrūsus išsitrindinėt audė LKKXXIX183(Lz). 2. išskalbti: Man baltinius nesunku ištrindinėt Vrn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrinti — ištrìnti, ištrìna (ìštrena), ištrynė tr. K, Š, Rtr, KŽ; Q63, R, MŽ, M, L 1. Klt trinant ištepti: Svogūnu ìštrini duonkubilį, ka skonis jau būtų Šln. Akmenim diečką kopūstam iššutina, medum ìštrina Klt. Ištrìnti grindis vašku DŽ1. Degutu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištryninėti — tr. ištrinti, nušluostyti: Ant kẽlių pasisodinus ištryninėjo Tvr. tryninėti; ištryninėti …   Dictionary of the Lithuanian Language